Kadangi emocijos jau šiek tiek aprimo, o įspūdžiai dar labai gyvi, pats laikas aprašyti Nuotykį iš didžiosios N. Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad mano Draugas (specialiai iš didžiosios) Mindaugas, prieš pora mėnesių parašė, kad sugalvojo fainą bėgimą ir paklausė ar dalyvaučiau. Be jokių papildomų klausimų atsakiau TAIP!!! Ir be menkiausios abejonės.. nes žinau, kad šitas žmogus kiaulės nepa...
Šįryt pabudau su spiečiumi minčių galvoje... nusprendžiau, jog derėtų jas kažkokiu būdu ištransliuoti į aplinką.. Geriant rytinę kavą aplankė mintis: jeigu kažkas prieš dešimtmetį man būtų pasakęs, jog, sulaukusi 39 erių pradėsiu bėgioti, 41-erių – įveiksiu pirmąjį maratoną, 42-jų – antrąjį... minimum 3 kartus į savaitę eisiu į sporto salę ar pradėsiu boksuotis (išsitaškymui), susirasiu aibę drau...
Ką gi, atėjo ilgai lauktoji diena, kai turiu išvykti į išsvajotąjį Paryžių savo antrajam jo didenybei maratonui. Pirmieji nuotykiai prasidėjo dar Lietuvoje štai tokiu dialogu:- kada Jūsų skrydis?- Be penkiolikos keturios.- Tai 13 valandą išvažiuojam?- Ne, gal geriau 12, bus laiko po duty free pasivaikščiot...Ką gi, bagažas sukrautas, tikiuosi nieko nepamiršau ir...
Artėjant antram mano didžiąjam bėgimo įvykiui – Paryžiaus maratonui, nusprendžiau pasidalinti savo įspūdžiais iš pirmojo maratono, kurį bėgau 2016 05 15 Rygoje... Bet, apie viską nuo pradžių... Niekada nemaniau, neplanavau ir nenorėjau bėgti maratono. Tačiau, ne veltui yra priežodis: „never say never“... ;) Kartą, bėgant eilinę treniruotę, vienas bėgikas pasakė: tu būtinai turi nubėgti maratoną, ...
Šiandieną, kol dar visi įspūdžiai labai švieži, noriu sudėlioti juos čia ...Esu nerealiai laiminga po vakar dienos bėgimo. Jausmas toks, kad labai sunku nupasakoti... Didžiausias džiaugsmas ima ne dėl paties bėgimo o dėl to, kad tai vyko Alytuje !!!! Turiu daug bėgiojančių draugų kituose miestuose ir žavėdavausi jų iniciatyvomis...Žavėdavausi , tik visada manydavau: na taip, ten didelis miestas, ž...
Kad jau leista pasisakyti, tai progos praleisti negaliu :)Pirmame įraše noriu papasakoti šiaip linksmą istoriją :) Šiuo metu ruošiuosi (kažkaip daugiau mintyse) maratonui Paryžiuje, kurį bėgsiu balandžio devintą dieną... Tą dieną, kai užsiregistravau, sėdim su mama, geriam kavą ir sakau:- mamyt, bėgsiu maratoną Paryžiuj...o mama man:- apsijuoksi vaikeli ir grįši..OMG :))) vos nepaspringau kava :))...