Meniu
Grižti atgal

Perskaitė: 2491

Sukurta: 2018-08-21 12:40:18

#NidaVilnius450

Kadangi emocijos jau šiek tiek aprimo, o įspūdžiai dar labai gyvi, pats laikas aprašyti Nuotykį iš didžiosios N. Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad mano Draugas (specialiai iš didžiosios) Mindaugas, prieš pora mėnesių parašė, kad sugalvojo fainą bėgimą ir paklausė ar dalyvaučiau. Be jokių papildomų klausimų atsakiau TAIP!!! Ir be menkiausios abejonės.. nes žinau, kad šitas žmogus kiaulės nepakiš... Tai va. O Nuotykis, pasirodo, estafetinis bėgimas Nida – Vilnius, 450 km per 35 valandas... Pfffff... pagalvojau... kažkas ne taip ... kiek gaudavau „challenge“ iš Mindaugo – visi buvo pakankamai sunkūs ir verčiantys perkelti savo galimybių ribas į kitą lygmenį... o čia... gaunasi po 56 km ir tai su pertraukomis... juk nubėgau ne vieną maratoną o čia su poilsiais... labai per lengvai viskas pasirodė... tad, prieš patį bėgimą didžiausias mano rūpestis buvo kiek drabužių įsidėti ir t.t. (šįkart giriu save, nes neteko NIEKO skolintis ai nuuu tik kepurę )... dar dėl viso pikto įsimečiau veido kaukę nakčiai... taip moteriškai.. Kitas toks „kirminiukas“ kokia komanda susidėlios? Bet galvos irgi stipriai nesukau, nes Mindaugas surinko žmones ne iš gatvės, o tuos, kuriuos pažįsta, o dalį jų pažįstu ir aš. Tada belieka susirūpinti dėl savęs... Kokia būsiu aš? Ar nepratrūksiu iš nuovargio? Ar nesukelsiu konfliktų? Nes, nėra ką slėpti, su charakteriu esu ;)  o nuovargis ir ilgas buvimas kartu mažoj erdvėj viską iškelia į dienos šviesą. Gali būti rožiniu ir pūkuotu normaliomis aplinkybėmis, bet kokias tau pačiai nežinomas savybes gali iškelti nuovargis – neaišku... Bet apie tai vėliau..
Bėgimo esmė:

Tikslas: parbėgti iš Nidos į Vilnių.

2 komandos po 8 žmones. Kiekviena komanda turi nubėgti po 450 km.

 2 ekipažai vienos komandos ir 2 ekipažai kitos.

Bėgikai keičia vienas kitą pagal susitarimą, kada nori ir kas kiek km nori.. Tik yra numatytos ekipažų pasikeitimo vietos... Tarkim pirmus 40 km bėga vieno ekipažo nariai o kito ekipažo nariai jau laukia jų numatytame punkte... kol bėga vieni – kiti turi nukakti iki sekančio punkto ir gali ilsėtis, valgyti ir t.t.


Smulkiai visko nerašysiu. Pikantiškų detalių irgi ne... kas vyko ten – lai lieka ten..  
Pirmas dalykas kuris nudžiugino labiausiai ir galiu drąsiai sakyti geriausias dalykas iš to savaitgalio – MŪSŲ EKIPAŽAS... Aš, Edita ir Kristijonas su Kristupu. Nerasiu žodžių aprašyti koks tai buvo gėris... Mąstau su kuo galėčiau palyginti..  nelabai kas šauna į galvą...  tada lygiagrečiai irgi pirmas geriausias – KOMANDA.. Čia jau reikėtų ne tik didžiosiomis rašyt bet ir karūną virš kiekvienos raidės nupiešt....  Rasa, Andrius, Linas, Julius, Edita, Kristupas, Kristijonas – jūs esat KŪLOSOMOHOVAUBONBA !!!!

Ką gi, startuojam su bėgimu... pirmus kilometrus nusprendžiam keistis kas 10 km... Kristijonas pradeda ir iškart iškovoja mūsų komandai pranašumą. Atrodo visi bėga labai lengvai... Išbėgu aš... šalia turiu kompaniją – Editos kolega su dviračiu... Pradžioj apsidžiaugiau, po to supratau, kad gal ir nelabai gerai čia man, nes ir kalbėt reikia ir tempuką laikyt ir karšta ir t.t. :) Perduodu estafetę  Editai ir suprantu, kad nebus taip lengva, kaip aš maniau. Įvertinant dar tai, kad iš vakaro buvo miegotos tik 2,5 valandos... Antrą savo punktą jau sutariame bėgti po mažiau. Vaikinai džentelmeniškai nubėga po 10 km, mums su Edita palikdami po 6... bet ir tie 6 nesibėga lengvai :) Saulė žudo... Pradėjus bėgt Editai – apsiniaukia... Kristijonas jau bėga merkiamas lietaus... aš apsirengiu ilgomis timpomis ir džiaugiuosi būsimu vėsiu bėgimu.. deja... išlenda saulė ir aš kepu tiesiogine to žodžio prasme... Staigiai pergalvojau kokiais apatiniais vilkiu, gal trenksiu nafik tas timpas..... Šūdas... balti, permatomi  ir dar stringai... Nekas bėgti šalikele būtų... Pradeda tvinksėti galvoje, pykina. Mintys: nualpsiu, nukrisiu po mašina, pervažiuos ir.. viskas... (minčių genialių kilo be proto daug).. rašau kompanijai: man šakės. Nepabėgu.  Ir.. nors pagalbos neprašiau, ir ruošiausi įveikti distanciją iki pabaigos, matau, kad manęs laukia pasiruošusi pakeisti Edita.  Kitą kartą, kai iki punkto pabaigos liko apie 3 km o visi jau buvome prabėgę ir pavargę, buvau laiminga, kad dabar aš GALIU bėgti o jiems leisti pailsėt... Šitai aprašiau dėl to, kad bent šiek tiek įsivaizduotumėt kokia komandos dvasia tvyrojo ore.... tai buvo anbilyvbiliškai emeiziškai... matau, kad labai plečiuosi ir viskam aprašyti reikėtų jei ne knygos, tai bent žurnalo... tad apie kitus bėgimus trumpai... Atskiro paminėjimo nusipelno bėgimai naktį... kai išbėgau pirmą kartą, buvo labai nejauku... tamsu.. kelias.. miškas ir pravažiuojantys automobiliai... vėl skambinu savo ekipažui ir paprašau: gal jūs galit kur šalia lėtai pavažiuoti... nejauku... ir jie iškart šalia... miesteliais bėgti jau drąsiau... prieš antrą bėgimą gavome numigti apie 2 valandas kemperyje... Keliesi po trumpo miego ir vėl į naktį... apie 3 val nakties... dabar jau drąsiau, nes automobilių nėra... Bet su ta mintimi tik oplia ir bėgant šalia sustoja vienas... Bet matyt iš nuovargio baimės nėra tik mintis: na na ir kas čia bus? O buvo vėl WOW !!! nes iš jo išlipa Liudas – mano kiečiausias ever „subėgovas“... Norisi verkt iš laimės... jis valandą laiko naktį važiavo iš namų, kad pasisveikint ir prabėgt su manimi 1,5 km... ir dar su RAUDONU žmonos chalatu :D nes mūsų komanda - raudonųjų :D  Ir tada pagalvoji, kai yra tokių Draugų – niekas gyvenime nebebaisu... Ačiū Edita ir Mindaugai, kad padėjot jam įgyvendint šitą beprotybę....

Kuo toliau, tuo kiekvienas išlipimas iš mašinos bėgimui – sunkesnis... Kojos medinės... juokavom, jog jau skauda viską, atskiromis dalimis net minėti nereikia... Kažkuriuo metu su miegmaišiais sukritome tiesiog į aukštą žolę ir kietai sumigom... irgi būtumėm turėję pora valandėlių bet pažadino šuns lojimas... Bandžiau dar su juo tartis: eik iš čia... na ko tu loji... matai, kad miegot trukdai... o jam – dzin.. stovi ant kelio, žiūri į mus ir loja... Tik dabar pradedu suprasti, kad gal jau nelabai kaip buvo jei su šuniu bandžiau tartis... :D

Reziumuojant bėgimus: buvo nelengva... Maratoną nubėgti iškart – žymiai lengviau... Miego turėjome gal tris kartus po 2 valandas per 1,5 paros... visas kitas laikas arba bėgant arba automobilyje. Šūdo spalvos Toyotoje...

O dabar...dabar euforija, endorfinai, dėmesys iš draugų, pažįstamų, nepažįstamų ir t.t. Tik labai greitai visa tai pasibaigs... Visi grįšime į rutiną, įklimpsime į darbus ir t.t.  . Nesvarbu kaip sunku buvo, visa tai labai greitai pasimirš... jau beveik pasimiršo.. Bet žinot, kas visada išliks atminty?

Vienareikšmiškai – ŽMONĖS. Atmintyje liks tik tai, KOKIE buvome mes. KĄ mes išgyvenome kartu... Tai, kaip mes rūpinomės kitu, labiau nei savimi... Klausimais: ar tau viskas gerai? Kaip tu? Ar tau patogu? Gal tu nori to... o aš turiu tą... žiūrėk imk.... žiūrėk nepersistenk... skambink jei ką... šaunuolis, šaunuolė... lieka jų šypsenos, pagyrimai, kai tu parbėgi, ištiestas vandens butelis, rankšluostis... Kaip dalinomės viena kepure, maistu, emocijomis, mintimis... Kaip pasitikome vienas kitą su muzika ir dainomis, nes žinojome, kad sunku.. apkabinimai...  VIENYBĖ, PASITIKĖJIMAS, PASIAUKOJIMAS, SUPRATIMAS, ATJAUTA, PAGARBA, DRAUGIŠKUMAS... visa tai mes išgyvenome.. nei vieno pykčio... jokių nuoskaudų... tik: ką dar galėčiau dėl jų padaryti?... Skaitant nepajusit, bet rašydama šitą pastraipą aš žliumbiu. Iš to gėrio... iš to, kad galėjau tai patirti.. ir dėl to, kad likimas mane apdovanoja tokiais žmonėmis... ir dėl to, kad išsigrynini save... ir nebematai/nebekuri problemų, nes jei aplink yra tokių žmonių – visada viskas bus gerai. Ir šį bėgimą vadinčiau ne estafetiniu... vadinčiau jį draugystės bėgimu..

 

O iš žemiškų dalykų.... niu kaaaip afigienai kai gali namuose atsisėsti ant savo tuliko ....

Mūsų komanda, beje, laimėjo. Bet labiausiai laimėjome mes visi. Abi komandos išlošė pačioje geriausioje loterijoje – draugų, emocijų, gerumo loterijoje. Mes laimėjome vienas kitą. Ir patys save. Ir prieš save. Daug mažų pergalių.

Ir ATČIŲ tau, Mindaugai, kad tu jyra kosTmonautas. Toks, koks jyra.

 

#BAIGIAU

 received 454274195076397received 324683928287578received 256202281669526BAK 631

 

 

Komentarai