Vasario 16-oji Alytuje

Šiandieną, kol dar visi įspūdžiai labai švieži, noriu sudėlioti juos čia ...
Esu nerealiai laiminga po vakar dienos bėgimo. Jausmas toks, kad labai sunku nupasakoti...
Didžiausias džiaugsmas ima ne dėl paties bėgimo o dėl to, kad tai vyko Alytuje !!!! Turiu daug bėgiojančių draugų kituose miestuose ir žavėdavausi jų iniciatyvomis...Žavėdavausi , tik visada manydavau: na taip, ten didelis miestas, žmonės sąmoningesni, aktyvesni, jų daugiau...O va savam mieste nieko panašaus nebūdavo. Be galo džiaugiuosi sutikusi Povilą. Jo energija, iniciatyvumas ir noras veikti yra būtent tai, ko trūko. Dėkinga likimui, kad kažkaip susikirto keliai :) Dar visai neseniai bėgiojome po vieną, kas sau, kiekvienas su savais tikslais. Vieną kartą prabėgdama, pamojau Auksei, kad vytųsi mane, nes ji tuo metu darė ėjimo pertraukėlę :))) pasivijo, paplepėjom ir tą pačią dieną ji įsiliejo į mūsų gretas :) Po to bėgiojom dviese, trise.. Jei susirinkdavo keturi - penki žmonės tai mums buvo jau labai DAUG :) Dar pernai sausio 13 prasibėgau su Mindaugu Garmum (su kuriuo irgi likimas suvedė visai atsitiktinai) ir Raimondu Soroka, o vasario 16-osios proga- viena 16 km, ramiai ir tyliai, su Lietuvos trispalvės spalvų šaliku... užvyniojusi jį ant medžio padariau foto prisiminimui... Ir, kai vakar pamačiau tokį būrį bėgikų !!!! apėmė toks jausmas, kurį FB poste sugebėjau apibūdinti tik vienu žodžiu: GERA !
Esu laiminga suradusi Alytuje tiek bendraminčių, didžiąją dalį kurių vadinu DRAUGAIS ! Ačiū, kad esate :)