#BegikoInterviu: nuo kančios iki gyvenimo meilės
Parašiusi vieną interviu, bėgau rašyti kito, tačiau klausimas – ką kalbinti? „Žinoma, kad Gediminą Jotką! Nežinau jokio kito bėgiko mėgėjo, kuris be jokių specialių treniruočių, bėga greit it dažnas profesionalas“- į mane kamavusį klausimą atsakė savanoriškos bėgikų mėgėjų grupės „Prasibėgam? Prasibėgam!“ sumanytojas Povilas Tamulynas.
Trumpai papasakok apie save iš šiek tiek kitos, ne bėgiko, pusės, papasakok apie šeimą. Iš kur esi kilęs, ką veiki gyvenime?
Esu Gediminas Jotka, gimiau ir augau Alytuje, keturių asmenų šeimoje. Šeimoje esu jauniausias, turiu vyresnį brolį, kuris šiuo metu gyvena užsienyje. Ne paslaptis, jog ir man yra tekę paragauti emigranto duonos, tačiau jau trejus metu gyvenu Lietuvoje. Grįžęs įstojau į Kauno kolegiją, kurioje studijuoju kadastrinių matavimų specialybę, šiuo metu ruošiuosi artėjančiai pavasario sesijai. Na ir, žinoma, sportuoju, kai tik turiu laisvą minutę.
Ar visą gyvenimą užsiimi sportu? Kokios sporto šakos artimiausios?
Nuo pat mažens sportas man buvo artimas. Niekada nepraleisdavau kūno kultūros pamokų mokykloje, ko negalėčiau pasakyti apie kitas pamokas, tačiau profesionaliu sportu niekada neužsiėmiau. Šiuo metu mėgstamiausios sporto šakos man yra bėgimas ir boksas. Pastaruoju susidomėjau visai neseniai, bet nenusigręžiu ir nuo kitų sporto šakų: šią vasarą teko išbandyti savo jėgas ir teniso korte, ir stovint ant vandenlentės. Laikui bėgant žadu pabandyti ir daugiau sporto šakų.
Kaip ir kodėl pradėjai bėgioti?
Svarios priežasties, kodėl pradėjau bėgioti, neturiu, tai įvyko savaime. Iš pradžių prasibėgdavau apšilimui keletą kilometrų, o vėliau pajaučiau, jog bėgimas man teikia malonumą, padeda atsipalaiduoti po dienos darbų, įveikti stresą. Taip atsirado meilė bėgimui, kuri tęsiasi iki šiol. Įdomu tai, kad mokykloje bėgimo negalėjau pakęsti, mokytojos paliepimas atstovauti mokyklai bėgimo varžybose – būdavo didžiausia kančia.
Nuo kokių atstumų pradėjai? Iš kur sėmeisi motyvacijos toliau bėgioti?
Pirmieji nubėgti atstumai buvo 3-5 kilometrai, palaipsniui juos didinau. Vėliau pradėjus galvoti ne tik apie nubėgtus kilometrus, bet ir apie greitį, prasidėjo lenktynės su savimi, kas tada buvo didžiausia mano motyvacija. Dabar jos semiuosi iš mane supančių žmonių: Povilo Tamulyno (#prasibegam bendruomenės įkūrėjas – K.G.), Vaivos Janonienės (pirmojo straipsnio herojė – K.G.), Gintaro Rasymo, Agnės Melvidaitės, Jolitos Balčiūtės bei daugumos kitų „Prasibėgam? Prasibėgam!“ grupės narių.
Ar kada teko skaičiuoti visus nubėgtus kilometrus?
Savo nubėgtų kilometrų niekada neskaičiavau. Visad bėgau ir bėgu tik dėl malonumo, o ir liaudies išmintis sako, jog svarbu ne kiekybė, o kokybė.
Kaip dažnai sportuoji?
Pastaruoju metu sportuoju labai dažnai. Be sporto būnu tik vieną dieną per savaitę, o kartais būna taip, kad sportuoju kasdien. Nuovargio dėl to nejaučiu, priešingai – po kiekvienos treniruotės būnu kupinas jėgų.
Suprantu, kad save vadini bėgimo mėgėju, tačiau greičiai ir laikai, per kuriuos įveiki atitinkamas distancijas, kartais prilygsta profesionalams. Ar turėjai minčių pradėti bėgioti rimtesniuose bėgimuose, kur galima laimėti piniginį prizą?
Manau, kad iki profesionalų man dar tikra toli, todėl apie tokias bėgimo varžybas dar negalvoju, o ateityje – kaip bus, taip bus.
Kokiose bėgimo varžybose esi dalyvavęs, gal jų metu nutiko kažkas įsimintino?
Mano pirmos rimtesnės bėgimo varžybos vyko Alytuje, tai – pusmaratonis „Alytaus tiltai 2016“, kuriame įveikiau 10 km distanciją. Nors buvau tam nepasiruošęs, neturėjau jokios aprangos, pritaikytos bėgimui, tinkamos avalynės, sugebėjau atsidurti greičiausiųjų dešimtuke. Už šį pasiekimą esu dėkingas savo geram draugui Lukui Danilevičiui, kuris paragino mane prisidėti prie jo ir bėgti kartu. Vėliau sekė „Ąžuolyno bėgimas 2016“ Kaune, „The Color Run 2016“ bėgimas Vilniuje, XII „Bėgimas aplink Lietuvą“ etapas Rumšiškėse, „Kalėdinis bėgimas 2016“ Panevėžyje ir Vilniuje bei pats sunkiausias, bet kartu ir linksmiausias bėgimas bekele pirmajame „Belmonto X trasa“ etape Vilniuje.
Gal turi mėgstamiausią bėgimo maršrutą?
Tiesą sakant, turiu net gi du. Vienas iš jų – pėsčiųjų taku link Dainų slėnio ir atgal, antrasis – Alytaus Vidzgirio miško takeliais. Priklausomai nuo oro sąlygų, nuotaikos ir norų renkuosi vieną ar kitą, bet nevengiu improvizacijų, dažnai bėgimo trasą sugalvoju bėgimo metu.
Ką valgo bėgikai? Ar pradedant sportuoti teko atsisakyti tam tikrų patiekalų, maisto produktų, laikytis dietos?
Ką valgo profesionalai – tikrai nežinau, o ką valgau aš – pasakyti tikrai galiu. Valgau viską! Pradėdamas bėgioti nesilaikiau jokių specialių dietų, turbūt nepavyktų, net jei ir norėčiau jų laikytis, nes valgymo įpročių nekeičiu ir keisti neketinu.
Sportui tinkama apranga yra itin svarbi. Pasidalink savo įžvalgomis apie bėgikų aprangą, sportinius batelius.
Visiškai sutinku, apranga yra itin svarbi. Tačiau aprangą, manau, kiekvienas turi išsirinkti individualiai, pagal savo norus, galimybes. Kas tinka man, nebūtinai tiks kitiems.
Ką patartum pradedantiesiems bėgikams?
Sportas – sveikata! Kiekvienam pradedančiajam patarčiau sportuoti protingai, įvertinti savo jėgas, galimybes ir siekius, nes bėgdamas turi jausti malonumą, o ne kančią.
Bėgančios idėjos plinta žaibišku greičiu. Prasibėgam? Prasibėgam!
Kalbėjosi Kotryna Grušauskaitė
Komentarai